visko man reikia

Žodžiu, noriu visko. Noriu išsikarpyt plaukus, pasidaryt tatuiruotę, dar noriu tokios nerealios suknelės, kurią nužiūrėjau vienoj parduotuvėj ir noriu tų pačių nesibaigiančių nuotykių every single night.
O dažniausiai man tokie noriu noriu noriu prasideda po kokio nors lūžio. Pavyzdžiui, šį kartą, penktadienį, prieš miesto šventę, kuomet turėjome būti kartu, į Angliją VISAM LAIKUI (na, bent jau iki kitos vasaros tai tikrai) išvažiavo geriausia draugė.
Primeskit kaip jau išlydėjusi ją atrodžiau - sklandžiausi sau gatvėse viena (nes laukiau dviejų draugių), vis žvilgčiodama į telefoną, laukdama savosios G žinučių, su nubėgusiu tušu ir vis dar besikaupiančiomis ašaromis. Tada galvojau, nu jooo labai fainai prasidėjo šventė.
Bet paskui prasilaužiau. Susipažinom su naujais žmonėmis, pasėdėjom kavinėj, išgėrėm kokteilių, pajuokavom... Ir kuriam laikui tikrai buvau užsimiršus, kad ji ne šalia. Aišku, kai G yra mano geriausia draugė jau 10 metų, tikrai būtų negražu sakyti, kad man reikia nuo jos pailsėti ar pan., bet žinokit nauji žmonės ir prasiblaškymas man buvo kaip terapija.
Paskui px - taškiausi tarp belekiek žmonių, kitą dieną susitikau su tais pačiais draugais, sėdėjom kavinėj, paskui šokom prie scenos, o galiausiai - nuvarėm į tokį žiauriai fainą klubą/barą, bet ten tai patikėkit... Jeigu man reikėjo pakeisti aplinką, tai ten buvo ideali vieta. Grojo tokia muzika, kurios niekada pati neklausyčiau, bendravau su vos antrą dieną pažįstamais vaikinais, stebėjau niekada savam mieste nematytus žmones su nerealiu stiliuku, keistais plaukais ir girtom akim (whatever).
Ir išvis - šitas dienas jaučiausi TOKIA laisva, tokia grynai man viskas px, darau ką noriu, sakau ką noriu. Pavyzdžiui, nu kada aš būčiau išdrįsus rūkyti vidury miesto, lauko kavinėj, kai aplink buvo dx žmonių, o ir mano mama su draugais galėjo užsukti?.. Bent jau paskutiniu metu, tai neee. Taip pat tikrai manęs niekas nebūtų privertęs sėst prie vieno staliuko su kažkokiais nepažįstamais bernais, o kitą dieną varyt į klubą, kuris primena pankų pub'ą. Na sakau, pastaruoju metu esu taip ištroškusi naujovių, tos laisvės, to tokio man nerūpi attitude...
Ši diena irgi buvo nereali. Vakar naktį su Gn pas mane parsitysėm apie pusė 2 nakties, pasidarėm šokolado skonio kavutės, pasiėmėm bandelių ir ėjom sėdėti į balkoną, laukdamos kol prašvis. Natūralu, kad nuėjom miegoti tik pusė 6.

Apibendrinant, tai tikrai norėčiau pridurti, kad ši vasara, bent jau kol kas yra kažkas nerealaus. Ir nereikėjo susikraut lagamino, palikt viską čia ir išvykt autostopu kur nors toli toli, kad apturėčiau nuotykių. Nuotykius ir linksmybes mes susikuriame patys. Tik nuo mūsų priklauso, kur praleisim rytojaus naktį. Ir jeigu linksmintis ne dabar, tai kada vėliau?.. Pasistenkit vasaros dieneles praleisti kuo įdomiau, kuo skirtingiau, kad rudenį viską prisiminus širdelėj pasidarytų šilta šilta. Pačios kurkit įsimintinas akimirkas, tam tikrai nereikia kažko itin ypatingo. Tereikia noro. O tada jau įmanoma viskas.

Nepamirškit, man is free at the moment he wishes to be.
Bučiuoju