12 juin 2011

naktys





Šakės, vis dėl to kaip paprastas paprasčiausias trumpas tekstas gali apversti gyvenimą! Vis dar kalbu apie tą Marko Twaino citatą. Po jūsų komentarų (♥) pradėjau ieškoti inspirational & motivational quotes. Perskaičiau vieną, po to dvi, tris... Tada išsitraukiau savo grąžųjį, kvepiantį ir dar niekada dorai nepanaudotą, praeitais metais kaip dovaną gautą, dienoraštį ir ten susirašiau visas citatas, kurios įkvepia kažką daryti. Tarkim, imti iš gyvenimo kiek įmanoma daugiau, nelaukti savos laimės, o susikurti ją pačiam ir t.t.

Tai va, o dabar apie tai, kaip lengva jas pritaikyti gyvenime. Nuo praeitos savaitės nebuvo nei vienos dienos (išskyrus šiandien, bet net ir rytą pasitikau ne viena, o su G), kurią praleisčiau namie, viena. O penktadienis... Omg, magic! Žodžiu, ėjom pas tokią draugę į plotuką. Kelio buvo nemažai, ėjau aš su savo drauge Gn ir berods trys bernai. Einam einam, parūkėm Glamour'o plonų ir tada pradėjo lyti. Žodžiu, buvo nesveikai karšta ir tvanku, tai naaaačiort - nusiėmėm palaidinukes, ėjom šokdamos lietuj, su baltos buteliais rankose. Iki atėjom iki tos kitos draugės namų, jau buvom kiaurai šlapios, tai galvojam
ai px liekam lauke ir pašokam. Muzika jau buvo paleista, tai taip ir šokom lauke - lijant lietui, susikibę už rankų, nesveikai juokdamosis ir mėgaudamosis draugų žvilgsniais, kurie nešdrįso prie mūsų prisijungti.

Iš tiesų atrodo, kad čia nieko ypatingo, bet realiai akimirka tai buvo tokia wooow, tokia magiška, grynai kaip iš kokio filmo. Tuo metu atrodė nieko aplinko nebuvo, o mes tiesiog taškėmės pagal muziką, nes mum buvo smagu ir baisiai, nu baisiai, juokinga.

Bet prieš kelias dienas buvo daaar nerealiau.
Atrodo trečiadienį, ar antradienį, vidurnaktį, gaunu žinutę iš geriausios draugės -
einam į lauką, nuknisau iš močiutės Boscos butelį. Tai tik greitai užsimečiau švarkelį, kablus, į tašę įsimečiau porą saldainių, cigarečių ir išvariau. Į naktį, nežinia kur.
Tada nuėjom į vienos mokyklos vidinį kiemelį ir atsidarėm šampano. Buvom tik mes, aplinkui tylu tylu, tik pačioj mokykloj budintis vaikščiojo, kurio labai išsigandau, kai pamačiau, nes tuo metu truputį per garsiai bambtelėjau butelį į asfaltą ir tas budintis mūsų vos nepamatė. Baimės pilnos kelnės - greitai damušėm kas iš to šampano teliko ir movėm iš ten.
Paskui sugalvojom pagulėt ant suolelio. Nu grynai kaip kokios valkatos;D Gulim, žiūrim į dangų, svajojam, kalbam.

O grįžtant prie to penktadienio, tai tas šokis lietuj dar palyginti menkniekis, lyginant su tuo, kas darėsi vėliau. Baltos su Schweppes'u shotai, šokiai, bučiniai, sudaužytas G kompo ekranas ir taip toliau ir panašiai. O ryte - plyyyyštanti galva ir moralkės, moralkės, moralkės. Bet neesmė, buvo verta.

Žodžiu, šito posto moralas toks - niekada nieko neatsisakykit. Stenkitės nepraleisti jokių galimybių, nes nežinot ką galit prarasti. Būkit atviros naujiems nuotykiams, pažintinms ir apskritai - nebijokit naujovių. Patikėkit, gyvenimas tiiiikrai pasaldės.

didžiulis bučkis!

5 commentaires:

Karolina;* a dit…

bleeemba, kaip fainai! Pavydžiu tau juodai;D
bet ištikrok, aš taip pat stengiuosi daryti taip, kad ši vasara būtų tikrai nepamirštama! ;)

neringa a dit…

šaunuolė, būtinai!;)

Greta a dit…

Jau gana ilgai daug kam sakau ne, manau jau pats metas atsikratyti šio įpročio, visgi vasara - stebūklingas metas!;)

La Bombe a dit…

toooks mielas postas, skaičiau gal penkis kartus! ♥

neringa a dit…

Greta, definitely atsisakyk to iprocio ir tikrai daug pokyciu gyvenime pastebesi, atsakau! ;) ;*
Unevie, awww aciuka ;*