Kažkokiu mistiniu būdu mano kūnas, per beveik 18 metų, niekaip nepripranta prie lietuviško rudens drėgmės ir vėjų - adaptacija prie šaltojo sezono orų man asmeniškai vyksta iki žiemos pabaigos. Na, o kol adaptacija dar neįvyko, sėdžiu sau su savo dideliais, mėlynais akiniais, storu megztiniu, pižaminėm kelnėm, vilnonėm kojinėm ir žalios arbatos puodeliu ir pavydžiu tiem, kurie turi stiprų imunitetą, net ir nepampdami dviejų litrų per dieną karštos arbatos su citrina ir negerdami saujos vitaminų. Kad ir kaip ten bebūtų, sirgti ir sloguoti visą šaltąjį sezoną aš jau esu įpratusi, tad kompiuteryje manęs nekantriai laukia senos komedijos - Nuogas Ginklas ir Karštos Galvos. Gal reikėtų sau pasidovanoti bent vieną dieną lovoje ir tikrai neiti į nei vieną pamoką? Tikrai į nei vieną. Nes labai retai šį pažadą ištęsiu.
O siaube... kitą savaitę aš tampu pilnametė. Nepatikėsit, bet nenoriu! Noriu vaikiškų Kalėdų su kalnu šokoladinių kalėdų senelių ir Vienas Namuose ir kakava ir pasimėtymais sniegu. Aišku, tai tikriausiai niekur nedings, iki pati aš taip užsimanysiu, bet vistiek... Kažkas tame žodyje pilnametystė yra gąsdinančio.
Prieš aštuonioliktąjį gimtadienį mane taip pat buvo aplankęs nerimas ir šiokia tokia baimė. Tačiau laikas parodė, kad iš tiesų viskas priklauso tik nuo mūsų pačių. Po gimtadienio beveik niekas nepasikeitė. Nei po aštuoniolikto, nei po devyniolikto... Taigi nesijaudink ir drąsiai ženk į pilnametystę. Su artėjančiu! :)
Paantrinsiu, Kornelijai. Iš tikrųjų, niekas nepasikeičia. Tau visdar niekas nedraudžia mėgti tų jaukių vaikiškų akimirkų, tik plius su laiku dar atsiramda ta tokia pilnaverčio žmogaus būsena, suaugusiųjų skaitymasis su tavim kaip su lygiu, ir tai tikrai tik pliusai!:)
Pati jaučiausi panašiai, atrodė, kad ties aštuonioliktu gimtadieniu kažkas baigiasi, bet sulaukus 18 niekas iš tiesų nepasikeitė, nemanau, kad tapau nors truputį labiau suaugus. Sulaukus 19 viskas taip pat liko lygiai taip pat, bet va 20 sulaukti truputį baisiau.. :) Bet šiaip mėgaukis, 18 metai tikrai labai geri :)
4 commentaires:
Prieš aštuonioliktąjį gimtadienį mane taip pat buvo aplankęs nerimas ir šiokia tokia baimė. Tačiau laikas parodė, kad iš tiesų viskas priklauso tik nuo mūsų pačių. Po gimtadienio beveik niekas nepasikeitė. Nei po aštuoniolikto, nei po devyniolikto... Taigi nesijaudink ir drąsiai ženk į pilnametystę. Su artėjančiu! :)
dekoju! :)
Paantrinsiu, Kornelijai. Iš tikrųjų, niekas nepasikeičia. Tau visdar niekas nedraudžia mėgti tų jaukių vaikiškų akimirkų, tik plius su laiku dar atsiramda ta tokia pilnaverčio žmogaus būsena, suaugusiųjų skaitymasis su tavim kaip su lygiu, ir tai tikrai tik pliusai!:)
Pati jaučiausi panašiai, atrodė, kad ties aštuonioliktu gimtadieniu kažkas baigiasi, bet sulaukus 18 niekas iš tiesų nepasikeitė, nemanau, kad tapau nors truputį labiau suaugus. Sulaukus 19 viskas taip pat liko lygiai taip pat, bet va 20 sulaukti truputį baisiau.. :)
Bet šiaip mėgaukis, 18 metai tikrai labai geri :)
Enregistrer un commentaire