24 octobre 2011







Praeitą savaitę rašėme samprotaujamuosius rašinius tema ar gyvenimas yra kalėjimas. Praktiškai 99 % klasės parašė, kad gyvenimas yra tikras kalėjimas su įsivaizduojamomis geležinėmis grotomis - pradedant mokykla ir universitetu, baigiant darbu ir šeima. C'mon, guys, gyvenimas - kalėjimas? Nežinau kaip jums, bet man tai yra didžiausia nesamonė. Mes patys susikuriame tą kalėjimą savo galvose. Tik pagalvokit, O, Dieve, kaip baisu yra eiti į mokylą ir ten atsėdėti 7 valandas, o dar grįžus namo ruošti namų darbus. Nonsense. Gerai, tau parašys du už neatsiskaitytą matematikos kontrolinį, bet ar tai sužlugdys tavo gyvenimą? Žvelkit toliau, pamatysit galimybes, esančias toliau už mokyklos suolo. Mokykla jums duoda nemokamai žinias, o jau kaip jūs panaudosite - jūsų laisvė. Šiais laikais mes turim laisvės kaip šieno. Gali po dešimties klasių mesti gimnaziją ir įstoti į amatų mokyklą. Gali atkentėti tuos dvylika metelių ir pasiimti sau laisvus metus, kad įsidarbintum kokioje nors kavinėje Barselonoje, o laisvalaikiu pieštum saulėlydžių peizažus. Gali, šiek tiek paprakaitavęs mokykloje, įstoti į meno akademiją ir tau kiekviena diena bus kaip šventė, nes tu darysi tai, kas tau patinka.
Mes turim milijoną pasirinkimo galimybių ir tik nuo mūsų priklauso ar mes jas išnaudosim. Galima sėdėti susigūžus kampe ir laukti kol likimas ateis pas mus, arba galima kurtis jį patiem. Aš turiu didžiulių svajonių ir jų nebijau. Nes man gyvenimas yra ne kalėjimas, o tiesiog dar neišnaudotų galimybių projektas, kurį kuriu aš pati. Pradedant nuo šiandien, nesvarbu, kad nuo 8 ryto trinu mylimos gimnazijos suolą.
Mano mokykla man nemokamai duoda ispanų ir prancūzų kalbos pamokas, kurios man pravers keliaujant po Europą. Duoda neįkainojamą teatro patirtį. Literatūros grožį. Istorijos paslaptis. Aš atsirinkau kas man yra naudinga ir iš to stengiuosi išpešti kiek įmanoma daugiau.

bisous!

4 commentaires:

careless a dit…

šaunuolė!reikia į gyvenimą žiūrėti pro plačią prizmę ir stengtis juo mėgautis, nesvarbu ko jis primėto mums po kojomis akmenų ar žiedlapių.

Daiva a dit…

labai teisingas poziuris!:)

Karolina;* a dit…

visiškai sutinku su tavim ir pati niekaip nesuprantu, kai mano bendraamžiai visiškai nesistengdami ko nors pakeisti tik murma, kaip jiems viskas negerai, ir kaip atsibodo...
o apskritai, tai tavo visi įrašai nerealiai įkvepiantys! ;*

La Bombe a dit…

žinoma! mes visi esame laisvi tik tiek, kiek patys norime tokiais būti.