1 septembre 2011

sugrįžimai

Nežinau, ar čia man taip vienai, bet nejaučiu, kad atėjo ruduo - netgi matant apsiniaukusį dangų ir sėdint prie komputerio, apsikūtojus brolio treninginėm kelnėm ir gerokai per dideliu megztuku. Tik jaučiu, kad atėjo kažkoks naujas, nuostabus etapas ir viduje visa netgi spirgu.
Dieve, kaip šiandien buvo faina pamatyti seniai išsiilgtus veidus! Klasės klouną. Klasės gražuolę. Taip pat nesveikai išgražėjusią ir min. 10 kilų numetusią klasiokę. Klasės draugą, su kuriuo per anglų sėdėdavau kartu ir prisijuokdavau iki ašarų. O kur dar visi nauji, nematyti žmonės - gražūs berniukai, su kuriais meldžiu Dievo, kad turėčiau bendrų pamokų!.. Iš tiesų netgi nepamenu kada buvau tokia visa excited dėl grįžimo į mokyklą. Tikriausiai dar buvau pradinukė.
Kai pagalvoji, tai iš tikrųjų mes labai nevertinam tų šiltų ir mielų akimirkų ir potyrių mokykloje - pirmosios simpatijos, kablų ir Chanel monogramų piešimo matematikos sąsiuvinio kampe, pletkinimo su merginom, atsisėdus ant palangės ir svajojimo lietingą dieną, žiūrint pro langą, per nuobodžią pamoką.
Dar man patinka einant į mokyklą klausytis mėgstamiausios muzikos, kuri šiek tiek prajudina smegenis ir gerai nuteikia visai dienai. Ir bėgioti per pertraukas nusipirkti karštos kavos. Arba į parkelį. Dar patinka tas pasididžiavimo savimi jausmas, kai pagaliau atlieki visus namų darbus. O taip, pasiilgstu ir laiškelių rašymo draugėms, kuriais apsikeičiam pamokos gale. Ir dar patinka ta lengva nusivarymo nuo kojų savijauta, kai grįžti po septynių pamokų ir tiesiog užsikaiti žalios arbatos ir griūni į lovytę, su katinu žiūrėti MTV. Ir apskritai, galėčiau vardinti ir vardinti kiek yra nuostabių dalykų, kurie po kurio laiko tampa įprasta rutina, bet štai prisiminus juos po kiek laiko, veide atsiranda šypsena. Visi tie kalendoriukai, kuriuose užbraukinėju dienas iki Kalėdų ir tas ankstyvų rytų stebėjimas per langą, pusryčiaujant ir rytinis karštas dušas, po to kai be proto sunkiai pakyli iš šiltų patalų po saldaus miego... Viską šiais metais noriu pakartoti. Nes man vis dėl to liko šie vos du meteliai ir tada šitos akimirkos, kurios atrodo tokios šiltos ir mielos, iš tikrųjų pataps tik istorija.
Nežinau kaip jūs, bet aš mokyklos baigti neskubu.

besos

6 commentaires:

Hanerietė a dit…

Kaip gražiai parašei :)
Tai 11 klasė dabar, be abejonės geriausi metai mokykloj. Švelniai baltai pavydžiu :)

Karolina;* a dit…

Aš pati būsiu dešimtokė, žinau, kad ne patys lengviausi metai laukia, tačiau aš irgi taip noriu pradėti eiti į mokyklą, netgi pasiilgau tų ankstyvų rytų ir apskritai visko, ką čia parašei!
Žinok tavo šitą postą nusikopijavau ir atsispausdinusi prisiklijavau į savo užrašų knygelę, kurioje daug įkvepiančių dalykėlių dedu. Rimtai, žiauriai patiko;*

Everyone loves fashion a dit…

Tai jau taip, 11-12klases pacios geriausios ir isimintiniausios mokykloje :) Sekmes!

Serrenita a dit…

Joo, kad vertint klasę reikia tai tikrai.
Praeitais metais vis bambėjau, kaip noriu naujų žmonių, o šie tokie pabodę jau. O dabar, kai tikrai, viskas nauja, noriu vėl sugrįžti į savo seną šeimą, kur visi iki kaulų smegenų pažįstami ir žinomi.
Bet norėk nenorėjus, visi jau išsiskirstę, ir dabar kiekvienas kopiam savo gyvenimo keliu savarankiškai. :)

neringa a dit…

vau, Karolina, kaip fainaaa jauciuosi pamaloninta! ;D ;*

Tautvilė a dit…

Mėgaukis šiais metais, nes kai ateis 12 ... Prasidės, linksmi metai, bet ir SUNKŪS.